TYLUS SKAUSMAS

Kai moteris netenka ką tik gimusio kūdikio aplinkiniai priima tai kaip netektį. Suteikiama galimybė išgyventi netekties skausmą. Toks skausmas yra priimtinas ir suprantamas. Tai realus įvykis - reali gyvybė. Turėjusi lytį ir vardą. Priešingas scenarijus vyksta tada, kai moteris netenka kūdikio dar ankstyvame nėštumo laikotarpyje. Net jeigu ji pati ryžosi nutraukti savo nėštumą. Daugeliui aplinkinių ši netektis nėra "tikra", todėl nepripažįstama tėvų teisė į ilgą gedėjimą ir sielvartą. Moteris savo protu suvokia šią netektį, bet sielos gelmėse verkianti širdis plyšta į smulkias dalis. Negimusio kūdikio tėvus lydi didžiulis skausmas ir baimė apie tai kalbėti. Aplinkiniai nežinodami ką tokiu atveju pasakyti padaro daugiau žalos negu naudos. Moteris netekusi,dar negimusio kūdikio nežino kaip apie tai kalbėti. Kyla abejonės ar išvis sakyti artimiesiems. Juk kai kurie apie nėštumą net nežinojo. To pasekoje netektį tenka išgyventi pačiai/patiems. Paslapčia ir tylomis. Aš jį pavadinau "tylus skausmas". Dažnai aplinkiniai nepripažįsta šio skausmo, neleisdami išgyventi ir būti jam tiek kiek reikia.“tu dar jauna, susilauksi kito vaiko", “tokia dievo valia", “taip turėjo būti", “toks likimas" ir kt. Šiuose žodžiuose nėra taip reikalingo palaikymo, supratimo ir paguodos. Jie gali sustiprinti vidinį konfliktą ir pabloginti emocinę būseną priverčiant gedėti vienai. Atsiranda jausmas, kad niekas nesupranta šio skausmo. Ne veltui yra sakoma, kad suprasti gali tik tas kuris tą patį patyrė. Deja nėra ir negali būti atsakymo kiek ilgai gali trūkti šis skausmas. Gedėjimo laikotarpis labai individualus. Priklauso nuo moters asmeninių savybių ir aplinkinių sugebėjimo suprasti bei palaikyti. Dažnai moteris lydi kaltės jausmas. Šią būseną lydi negatyvus santykis savo kūnui kuris ją išdavė. Kūno išdavystė primygtinai reikalauja nubausti save. Ko pasekoje gali atsirasti destruktyvus elgesys t.y. potraukis alkoholiui ar kt. narkotinėms medžiagoms. Nereta moteris atsisako kontakto su savo vyru kas priveda prie įvairių seksualinių disfunkcijų atsiradimo. Psichosomatinio charakterio fone gali atsirasti hormoniniai sutrikimai, nevaistingumo baimės. Noriu pabrėžti, kad būna ir kitokių situacijų. Kiekviena moteris šį sunkų periodą išgyvena savaip.
Ne visada tik artimųjų ir aplinkinių emocinis palaikymas gali padėti kūdikio netekties atveju. Jei moters emocinė būsena blogėja būtina profesionali pagalba. Pasibaigęs ar nesivystantis nėštumas padalina moters gyvenimus į prieš ir po. Sugriauti ateities planai, tuštumos, kaltės, gėdos, nevilties jausmai lydi moterį akistatoje su dar negimusio kūdikio netektimi. Šioje situacijoje ją ištinka stiprus sąstingis, kuris nesąmoningai ją izoliuoja nuo aplinkinių. Moteris nenori eiti i darbą, atsisako atlikti kasdieninius buities darbus namuose ar bendrauti su jau esamais vaikais. Svarbu pabrėžti, kad perinatalinė netektis gali turėti stiprų poveikį jau esamiems vaikams. Vaikai nesąmoningai perima sielvartą pergyvendami netektį ne ką mažiau negu mama ir tėtis. Iš kitos pusės netektis vaikui, kuris nenorėjo sesers ar brolio lydima kaltės jausmo už dar negimusio vaikelio mirtį. Ko pasekoje gali išsivystyti įvairūs sutrikimai. Jei vaikas esantis šeimoje dalyvavo busimojo kūdikio atėjimo į šį pasaulį planavime, jis gali nesąmoningai perimti kondensatoriaus vaidmenį. Todėl nežiūrint į visą skausmą kurį patiria tėvai reikėtų nepamiršti paaiškinti vaikui, kad jis nėra kaltas dėl to kas įvyko. Esant reikalui kreiptis į specialistą.